Financial accounting & Statistics

Dar vienas kursas, kurį SSE pirmakursiai mokosi rudenį – financial accounting. Tai vienas trumpesnių kursų, kadangi paskaitos ir seminarai trunka vos dvi savaites. Tada ateina laikas egzaminui ir projektui grupelėse po 4 žmones. Turbūt linksmiausias dalykas, jog pačiam darbui duodama maždaug savaitė, bet žmonės, sugebėję padaryti užduotį per keletą dienų, turėjo galimybę pasidžiaugti atostogomis Lietuvoje J Projekto esmė – sudėtingesnė apskaita, nei per paskaitas ir seminarus, nieko naujo, tik apimtis daug didesnė. Naudojant Excel programą reikia apskaičiuoti nusidėvėjimus, turtą, pelną ir paruošti balansą. Beje, nors kursas gali atrodyti nuobodus, tačiau dėstytojas studentams užmigti neleidžia. Kiekvieną paskaitą jis sugeba pasakyti ką nors laaabai juokingo visiškai ramiu veidu ir net nešyptelėjęs, štai kur sugebėjimas! Ir dar... Jis turi savybę jau prieš prasidedant kursui užmesti akį į lapus su studentų nuotraukomis ir pavardėmis, taigi per paskaitą visai netikėtai gali išgirsti savo vardą (nieko keisto, kad lietuviški vardai nėra labai lengvi švedui) ir tada turi “padėti” jam išspręsti užduotį pasakydamas ką reikia rašyti toliau. Nieko labai sudėtingo, bet geriau jau nepramiegoti, kai jis nusprendžia ko nors tavęs paklausti.

Statistika – kiek ilgiau trunkantis kursas, kurį veda Morten – dėstytojas iš Danijos, pirmame kurse dėstantis dar ir mikroekonomiką bei makroekonomiką. Jau pirmą per paskaitą jis įspėjo – studentai statistiką arba myli, arba jos nekenčia. Dažniau nekenčia. Turbūt tai yra tiesa, bet galimą nuobodulį vėlgi sumažina dėstytojas naudodamas savo humorą jausmą. Projektų statistikai daryti nereikia, balą 100% lemia egzaminas, kuriame galima naudotis knyga ir užrašais! Tiesa, nors laiko yra duodama net 4 valandos, užduočių taip pat yra pakankamai, todėl visiškai nesigaudantiems ir nelankiusiems paskaitų ir seminarų, nei knyga, nei užrašai per daug nepadėtų J

Šiam kartui tiek,

Toma

Organization Management

Organizacijos Vadyba - vienas neseniai pasibaigusių kursų. Jis susideda iš dviejų dalių - egzamino (50%) bei projekto rašymo (50%). Seminarai kurso metu yra privalomi, jiems reikia ir pasiruošti. Kadangi studentai yra atsitiktinai paskirstomi į komandas, su savo komanda turite paruošti case analysis kiekvienam seminarui. Yra duodami darbai, kuriuos reikia analizuoti. Vėliau geriausiai pasiruošę komandos daro pristatymus seminaro metu. Paskaitas lankyti taip pat patartina, nes tada nereikia skaityti vadovėlio ;] , užtenka tik perskaityti summary prieš egzaminą.
Taip pat vyksta kelios kviestinių dėstytojų ar tiesiog svečių paskaitos, kurių metu pasakojama apie įvairias organizacijos vadybos situacijas. Taip pat jas verta lankyti, nes keletas klausimų iš šių paskaitų būna egzamine. Trys dėstytojai, kurie veda kursą nuolat pasikeisdami, akcentuoja, jog vienas svarbiausių dalykų - studentų kūrybiškumo skatinimas.
Projekto rašymas yra įdomus tuo, kad reikia susirasti kompaniją (dažniausiai pasirenkama latviška, kad nekiltų rūpesčių dėl susisiekimo). Tada su komandos nariais reikia kompaniją aplankyti, imti interviu iš darbuotojų. Prieš tai pasirenkamas visos paieškos klausimas, nes būtent juo ir paremtas projektas. Surinkus visą reikiamą informaciją, analizuojama organizacija pagal tris arba dvi pasirinktas perspektyvas (simbolinę, žmogiškųjų išteklių, struktūrinę, politinę). Vėliau vyksta projekto pristatymas, tačiau jis skiriasi tuo, kad savos komandos projektą pristato kita. Galima sakyti, kad paruošiama tam tikra opozicija, kuri susideda iš kelių dalių - projekto susisteminimo ir gautų rezultatų pateikimo, trūkumų bei privalumų įvardijimo bei pasiūlymų, kaip darbas galėtų būti patobulintas. Būtent taip užbaigiama praktinė dalis, o visas kursas baigiamas egzaminu.

Tai tiek apie šį kursą ;]

Rūta

English programme

Pasibaigus matematikos ir EBP kursams (o tiksliau ne pasibaigus, bet praktiškai tuo pačiu metu) prasidėjo anglų kalbos paskaitos. Visas anglų kalbos kursas yra gana sudėtingai struktūrizuotas. Mokslo metams prasidėjus turėjom EAC (English in an Academic Context). Tai galima sakyti anglų kalbos, kurią moko mokykloje pakartojimas. Gramatika, laikai, passive & active voice bei visa kita, kas neblogai pasiruošus anglų kalbos valtybiniam egzaminui neturėtų smarkiai išgąsdinti. Prie viso šito dar pridedam perfrazavimą (vienas svarbiausių dalykų rašant reportus SSE Rygoje), kurį įvaldyti prireiks laiko bei kur kas sudėtingesnę skyrybą nei mokė mokykloje- štai ir EAC egzaminas. Maksimalus balas- 100 taškų.
Likusį 100 reikia susirinkti per kitas dvi anglų kalbos kurso dalis- OA (Online articles) bei AW (Academic writing). Online articles- tai antra šio kurso dalis sudaryta tik iš artikelių vartojimo atvejų. Kursas, bent jau man, tikrai nebuvo pats maloniausias, nes iki tol skirtumo tarp "a" ir "the" beveik nežinojau (na atmetus tuos kelis standartinius atvejus, išmoktus mokykloje). O mokėti reikia tikrai daugiau, žymiai daugiau. Galybė taisyklių, išimčių bei išimčių išimčių. Na bet produktyviai pasėdėjus keletą vakarų tikrai viską galima išmokti ir šiai daliai pasibaigus tikrai daugiau nesijausi prastai, kai reikia rinktis tarp "a" ir "the". Online articles- tai kursas, kurį reikia mokytis savarankiškai, paskaitos nevyksta, o visa medžiaga yra sudėta į internetinę universiteto platformą. Ši dalis taip pat vertinama egzaminu. Maksimalus balas- 50 taškų.
Na ir paskutinioji dalis AW- Academic writing. Šios dalies metu vėl vyksta paskaitos. Academic writing vertinama 1000 žodžių esė laisvai pasirinkta tema. Maksimalus balas- 50 taškų.
100+50+50=200 Na bet apie tokį rezultatą šiame kurse, sakyčiau, galima tik svajoti. Atrodytų keista, bet per pirmą semestrą šiame kurse buvo daugiausiai "fail'ų".
Taip pat verta pasakyti, kad visos šios dalys yra išmėtytos per visą pirmą semestrą, tad po kiekvienos dalies bent jau šiek tiek poilsio nuo anglų kalbos turėsite :]

P.S. Pamiršau paminėti, kad EAC veda amerikietis ir britas, na o OA bei AW paliekama tik amerikiečiui (gana savitas, reikia pasakyti)

Paulius

Entrepreneurship and business planning & Mathematics

Vienas pirmųjų kursų SSE yra Entrepreneurship and Business Planning (EBP). Jį dėsto Arnis Sauka, kiek nuobodus, bet kartais visai juokingas latvis. Pirmosios paskaitos anglų kalba, ne visiems žinomi ekonominiai terminai ir daug skaitymo gali išgasdinti ne vieną. Tačiau kurso atsiskaitymą sudaro trys dalys – business challenge, host company ir home exam. Host company – gana rimtas darbas, kurio esmė susipažinus su paskirtos įmonės veikla, produktais ir strategija pasiūlyti planą, kaip ši kompanija galėtų patobulėti, kokių naujovių galėtų įdiegti. Mano grupė gavo įmonę „Enefit“, kuri gamina ekologišką elektros energiją ir siekia užkariauti Latvijos rinką. Parašius report‘ą ir pristačius savo idėjas kitoms komandoms supratom, kad dauguma minčių labai panašios, bet už tai dėstytojas neskriaudė ☺ Home exam – poromis rašomas literature review, kurio naudą turėtume pajusti rašydami įvairius darbus ateityje. Na, o įdomiausia kurso dalis – business challenge. Kiekviena komanda (kurią sudaro 4 žmonės) iš mokyklos gauna 15 latų paskolą, kurią vėliau privalės grąžinti, ir turi įgyvendinti savo verslo idėją mokyklos patalpose (galima ir kitur, tačiau tam reikia gauti leidimą verslui, kurį taip pat gali finansuoti mokykla). Šiais metais idėjų buvo labai įvairių – vieni studentai pardavinėjo maisto produktus: šokoladukus, vaisius, šviežiai spaustas sultis, pačių keptus pyragus, vaflius ir t.t., kiti suteikė draugams galimybę parūkyti kaljaną, pakvėpuoti deguonimi, pasidaryti laikiną tatuiruotę, pasimėgauti masažu ar sudalyvauti loterijoje, treti siūlė vizitines korteles su šaržais, asmeninius tvarkaraščius ar atvirukus... Žodžiu, idėjų buvo originalių, tačiau įvairius prizus gavo keturios komandos: mokykloje labdaringą koncertą suorganizavusi komanda; studentai, turistus mokinę Latvijos liaudies šokių; komanda, sukūrusi filmuką apie Rygą bei team‘as, pradėjęs kurti tinklapį SSE studentams.
Dar vienas iš pirmųjų kursų – matematika, kurią dėsto labai mielas švedas Hakan Lyckeborg, kurį daugelis vadina Santa Klausu ☺ Pats kursas tikrai nėra labai sudėtingas, labiau primena mokyklos kurso kartojimą, tačiau žinant faktą, jog latviai mokyklose turi tik labai trumpą įvadą apie išvestines ir integralus, jiems nebuvo taip lengva. Kita vertus, galbūt kai kurie lietuviai pervertino savo jėgas ar susidarė pernelyg gerą nuomonę apie ši kursą, nes neišlaikiusių buvo gerokai daugiau nei tikėtasi. Bet kokiu atveju, sunkesni ir galbūt įdomesni kursai dar laukia ateityje ir apie juos mes būtinai papasakosime! ;)

Toma